SODO – DARŽO ATLIEKŲ KOMPOSTAVIMO REKOMENDACIJOS
Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia namų ūkiui naudingiau – atliekas kompostuoja. Juk kompostuojant nebetenka rūpintis, kur dėti nupjautą žolę ar kitas žaliąsias atliekas.
Kas yra kompostas?
Kompostavimas yra procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.
Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia – naudingai atsikratyti atliekų. Kompostavimas – tai natūralus procesas, vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Pūdami lapai tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis.
Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelerių metų, jeigu bus tinkamos sąlygos, jie pavirs geros kokybės kompostu. Gali būti, kad kurioje nors savivaldybėje yra centralizuota kompostavimo sistema maisto ir sodo atliekoms perdirbti. Daugelyje šalių vietos savivaldybės ar kitos organizacijos suteikia informaciją, kaip gaminti kompostą ir dažnai netgi skiria piniginę paramą specialaus dizaino atliekų dėžėms soduose įrengti.
Kompostas – nauda namų ūkiui
„Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?“ – pasvarsto dažnas namo savininkas. Ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai toliau neplistų.
Tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną – neūkiška ir nenaudinga. Tai vėjais paleidžiami pinigai – juk organinės trąšos (mėšlas, įvairūs kompostai, durpės) ir jų atvežimas šiandien nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organika nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso.
Humusas – labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant – sveika (lėčiau išsiplauna mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis, tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė, kartu su kompostu, gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams. Kompostas atšąla dvigubai greičiau ir tai dvigubai padidina rasos kiekį.
Sodininkui ar ūkininkui kompostas yra vertingas turtas. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, arba sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis. Jos pagerina dirvožemio sandarą, padidina jo galimybes absorbuoti orą ir vandenį, mažina eroziją ir dirbtinių trąšų poreikį. Kompostas ypač naudingas ten, t.y. daugelyje Europos regionų, kur dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų.
Kompostavimas – organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis – paplito visose šalyse, nes dirvožemis turi būti nuolat ir pakankamai tręšiamas. O gaminant kompostą dar kartu atsikratoma ir teršiančių aplinką atliekų.
Kompostuoti įpareigoja įstatymai
Kompostuoti biodegraduojamas atliekas mus įpareigoja ir teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.
Remiantis Sąvartynų direktyva 1999/31/EB Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatytos konkrečios užduotys tvarkant biodegraduojamas atliekas – periodiškai mažinti jų kiekius, šalinamus sąvartynuose. Plane numatyta, kad biodegraduojamųjų atliekų kiekis, šalinamas sąvartyne iki 2010 metų, turi būti sumažintas iki 75 proc., lyginant su 2000 m., iki 2013 m. – iki 50 proc., 2020 – turės siekti tik 35 proc. 2000 m. kiekio.
Bendrame atliekų sraute žaliųjų atliekų mažės tuomet, kai atliekos bus aktyviai kompostuojamos, bus įdiegta biodujų gamyba bei atliekų deginimas, išgaunant energiją. Plane numatyta, kad biodegraduojamosios atliekos turi būti naudojamos taikant šias technologijas: kompostavimą – neatidėliotinai, o biodujų gamybą ir atliekų deginimą išgaunat energiją – vėliau.
Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir turi būti skatinamas. Kompostavimas yra veiksmingas metodas mažinant atliekų kiekius, todėl gali būti ir aplinkosauginės programos dalis.
Kaip gaminti kompostą?
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug – įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių), arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje pakyla temperatūra ir atliekos pradeda smarkiai irti, drėgmės savaime išsiskiria pakankamai.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausiai sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar – kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonis. Geras kompostas turi kvepėti duona.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių (nelygu oras) piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.
Kokios atliekos (ne)tinka kompostui?
| Kompostui tinkamos atliekos | Kompostui nenaudojama | |
| Buities atliekos | Sodo atliekos | Mėsa, žuvis Riebalai, kaulai Pieno produktai Plastikinės arba sintetinės atliekos Sergantys augalai Šunų bei kačių fekalijos Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas Skerdienos atliekos Virtos daržovės Sauskelnės Laikraščiai žurnalai |
| Vaisių ir daržovių gabaliukai Vaisių ir daržovių žievės Kiaušinių lukštai Arbatos pakeliai Kavos tirščiai bei jų filtrai Medžio pelenai ir anglys Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius,kiaušinių dėklai Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai |
Augalų lapai Nupjauta žolė Jaunos piktžolės(be subrendusių sėklų). Sena vazonų žemė Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas Smulkios šakos Seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktožolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna |
|
Kompostuoti rekomenduojama:
- ant žemės paruoštoje vietoje (1 pav.)
- specialiuose konteineriuose (2 pav.)
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena rūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką. Galima kompostuoti konteineriuose, galima tiesiog formuoti komposto krūvas, pilant atliekas ant žemės, galima daryti iš lentų dėžes.
Kas yra svarbu gerai komposto kokybei?
1. Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti arba vartyti.
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog ten yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę – ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų.
2. Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
3. Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
4. Apsauga nuo kenkėjų
Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami vaisius ir daržoves.
5. Kompostas kvepia mišku
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, tai jis yra negyvas.
